> STATYBŲ NAUJIENOS

Praėjusiaisiais metais sparčiai sostinėje išpopuliarėję „loftai“ pagaliau pasiekė ir Kauną. Pirmosios gamyklinės patalpos, įsikūrusios prestižiniame Žaliakalnio rajone, P. Kalpoko gatvėje, į „loftus“ bei komercines patalpas virsti turėtų jau ateinančiais metais.

„Pramoninėse patalpose įrengti butai turi tikrai nemažai pranašumų prieš standartinius. Ko gero, vienas iš esminių argumentų, nulemiančių apsisprendimą įsigyti tokį būstą, yra noras turėti išskirtinę gyvenamąją erdvę ir strategiškai patogią vietą mieste. „Loftams“ būdingas erdvumas ir didelis patalpų aukštis. Rekonstruojamose gamyklinėsė patalpose aukštis yra nuo 5,2 m, tad erdvę galima padalinti į du lygius arba įsirengti antresoles“- sakė nekilnojamojo turto bendrovės „REES“ vadovas Martynas Židonis.

Gamyklinis pastatas, kuriame jau kitą mėnesį prasidės statybų darbai statytas dar 1958 m. Pastatas pramoniniais tikslais nenaudojamas jau daugelį metų. „Loftai“ įsikurs prestižiniame Kauno mikrorajone- Žaliakalnyje: vos 7 min. pėstute iki miesto širdies Laisvės al., 15 min iki Senamiesčio, puikus susisiekimas tiek nuosavu automobiliu, tiek visuomeniniu transportu. Netoli įsikūrę prekybos centrai, laisvalaikio praleidimo vietos.

„Apsisprendimą gyventi „lofte“ šiuo metu nulemia ne tik ekonomiškumo, tačiau ir mados faktorius. Dalis jaunesnio amžiaus žmonių netgi prioritetą teiktų gyvenimui pramoninėse patalpose įrengtame nestandartiniame būste, o ne sovietmečiu statytame daugiabutyje. Kaip taisyklė, jaunimas visada nori gyventi miesto centre arba kuo arčiau jo. Pastato lokacijos vieta yra vienas iš svarbiausių kriterijų, nulemiančių apsisprendimą rekonstruoti pramonines patalpas į gyvenamąsias. “- teigė M. Židonis, „REES“ nekilnojamojo turto bendrovės vadovas.

Dalinai įrengtų patalpų 1 kv. m kaina sieks apie 2 tūkst. litų. Visame pastate planuojama įrengti 20–25 „loftus“ ir administracines patalpas.

Apie „REES":
„REES"- profesionali nekilnojamojo turto konsultantų komanda, tarpininkaujanti perkant, parduodant, nuomojant komercinės ir gyvenamosios paskirties turtą bei teikianti kitas paslaugas, susijusias su nekilnojamuoju turtu.
Papildomos informacijos teirautis:
Lina Bliudžiūtė
Komunikacijos vadovė
Mob. tel. 8 604 00603
El. p. press@rees.lt
www.rees.lt

Informacijos šaltinis: http://rees.lt

Pastatei nelegaliai, susimokėjai iki 500 tūkstančių litų, ir viskas. Tai reiškia valstybinės politikos ir priežiūros pabaigą, nes tokia tvarka parodo, kad nebegalima kontroliuoti statybų

Seimui praėjusį mėnesį patvirtinus naujas Statybos įstatymo pataisas bus galima sumokėjus atitinkamo dydžio baudą neteisėtai pastatytus statinius legalizuoti. Kai kurie architektai mano, kad tokia tvarka reiškia ne ką kita, kaip savotišką indulgenciją. Tačiau yra ir manančiųjų, kad naujos pataisos pakeitė iki tol galiojusią nelanksčią, ekonomiškumo, proporcingumo ir racionalaus ūkininkavimo principų neatitikusią sistemą.

Be kokiu atveju naujos pataisos jau užvirė diskusijų katilą, nes teisės aktas yra dar "žalias", nepatikrintas laiko. Be to, valdininkai kaip patekančios saulės laukia ir poįstatyminių aktų, kurie pašalintų visus neaiškumus.

Teisiniai niuansai

Naujos pataisos, pasak oficialių pranešimų, sureguliuoja, kaip turi būti šalinami savavališkos statybos padariniai. Anot Aplinkos ministerijos kanclerio Roberto Klovo, patobulintas įstatymas numato, kad savavališką statybą galima įteisinti tik teisės aktų numatytais atvejais ir sumokant nustatyto dydžio įmoką.

Įmokos dydis kinta priklausomai nuo savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant panaudotus statybos produktus, vertės, tačiau įmoka negali būti mažesnė kaip 300 litų ir didesnė kaip 500 tūkst. litų. Įmokos dydis skaičiuojamas sąnaudų vertę pakėlus kvadratu ir padalinus iš milijono litų.

Beje, ši tvarka įsigalios tik nuo 2013 m. pradžios, o pats įstatymas - nuo šių metų spalio 1 d. Tad dvejus metus po įstatymo įsigaliojimo įmokų dar nereikėtų mokėti. Per tą dvejų metų laikotarpį asmenų siekis savo noru įteisinti savavališkas statybas būtų pripažįstamas lengvinančiomis aplinkybėmis ir jiems būtų taikomos mažiausios administracinės baudos.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkės Lauros Nalivaikienės teigimu, savavališkos statybos galės būti įteisinamos tik tuomet, kai nebus nusižengta kitiems teisės aktams, ir tik tose vietose, kur statyba galima.

"Ten, kur statyti draudžiama, savavališkai pastatyti statiniai bus griaunami", - teigia L. Nalivaikienė.

Priimtieji įstatymo pakeitimai, anot R. Klovo, gerokai supaprastina patį statybos procesą, sumažina biurokratines kliūtis. Pavyzdžiui, nebeliko reikalavimo gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą. Nuo šiol reikės gauti tik sąlygas statyti jautriose teritorijose (saugomose, kultūros paveldo), taip pat sąlygas prisijungti prie inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų.
Valdininkų atsakomybė

Viena žymiausių pastarojo metų nelegalių statybų - Preiloje UAB "Sabonio klubas ir partneriai" pastatytas vadinamasis botelis. Šiemet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė jį nugriauti. Teismas konstatavo, kad statant botelį buvo pažeistas viešasis interesas, vyko neteisėtas teritorinis detalusis planavimas, o jo pagrindu atliktos statybos sukėlė grėsmę išskirtinės teritorijos išlikimui ir jos išsaugojimui būsimoms kartoms.

UAB "Sabonio klubas ir partneriai" advokatas Gintaras Černiauskas sakė, kad Preilos botelio likimui naujas teisinis reglamentavimas įtakos neturės. Nors teoriškai ir būtų galimybė išsaugoti statinius jų negriaunant, jei būtų pakeista jų paskirtis.

"Pasirašytume taikos sutartį, tačiau teismo nuomone, pastatus reikia griauti", - apgailestavo advokatas.

Visgi jis informavo, kad jau yra kreiptasi į Aukščiausiąjį Teismą sustabdyti sprendimo galiojimą ir paprašyta bylą atnaujinti. Ji turėtų būti nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, o kada - kol kas neaišku.

"Naujomis įstatymo pataisomis geriau sureguliuota viskas, nei anksčiau, nes leidžiama protingai pažvelgti į iškilusias problemas. Tačiau galiu pažerti ir kritikos. Nėra išspręstas valdininkų atsakomybės klausimas dėl neveikimo ar netinkamo veikimo, procedūrų vilkinimo. Valdininkai dažniausiai į kiekvieną statytoją žiūri kaip į blogį, jam nepadeda, demonstruoja didžiulį užimtumą. Tuomet ir pasitaiko atvejų, kai leidimai statyboms išduodami paskutiniu momentu, o žodinis pažadas statyti būna. Arba nenukreipiama į atitinkamas institucijas, kurių suderinimai - privalomi", - dėstė advokatas.

Jis sveikino sprendimą kiek sutrumpinti biurokratines procedūras.

"Visgi, mano manymu, absoliučiai nelegalių statybų tėra vienetai. Dažniausiai patys valdininkai ko nors nepadaro, o jei teisės aktais būtų reglamentuota ir griežta jų atsakomybė, tai gautų gerą spyrį į minkštąją. Gerai nors tai, kad naujose įstatymo pataisose suteikta galimybė ne griauti, o išsaugoti investicijas sumokant baudą bei ištaisant trūkumus", - sakė jis.
Kritikos strėlės

Gana daug kritikos naujų pataisų atžvilgiu turėjo Šilutės rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Edmundas Benetis.

"Pastatei nelegaliai, susimokėjai iki 500 tūkstančių litų, ir viskas. Paaukoji kelis butus... Tai reiškia valstybinės politikos ir priežiūros pabaigą, nes tokia tvarka parodo, kad nebegalima kontroliuoti statybų. Pataisose yra apstu ir miglotų frazių, kurių specialistai tikrai nesupras. Pavyzdžiui, ką reiškia baudos apskaičiavimo formulėje įrašyta sąvoka "sąnaudų vertė". Kas tai yra? Darbai, statybinės medžiagos, projektai? Neaišku", - dėstė specialistas.

Jis yra išreiškęs ir oficialią neigiamą nuomonę dėl to, kad įstatymo projekte siūloma nuostata, jog raštu statinio projektui gali pritarti ne kvalifikuoti ir atestuoti savivaldybių vyriausieji architektai, o bet kuris savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas.

Įvairių neaiškumų įžvelgė ir uostamiesčio savivaldybės administracijos Sąlygų sąvadų poskyrio vedėjas Marijus Mockus.

"Tarkime, jei nustatyta nelegali statyba, yra jos rangovas, subrangovai, skaičiuojant baudą įmanoma pritaikyti formulę, nes yra dokumentai apie atliktų darbų vertę. Tačiau kaip bausti kaimo bobutę, kuriai sudegė stogas ir ji be leidimo jį vėl uždengė? Arba tą, kuris be leidimo surentė namelį iš plytų sodo sklype? Kaip nustatyti tų, tarkime, senų plytų vertę?" - svarstė jis.

Tad tokie niuansai turėtų būti išdėstyti poįstatyminiuose aktuose, kurie dar tik rengiami.

Visgi tos pataisos išeis į naudą. Dažnai nelegaliai statybos būdavo pradedamos dėl rangovų skubėjimo. Buvo praktika arba griauti, arba palikti. Dabar numatyta galimybė pasitaisyti ir padaryti viską taip, kaip numatyta pastato negriaunant. Juk nėra logiška, kai sudegus stogui be leidimo uždengęs naują turi atkurti buvusią padėtį", - padėtį konstatavo valdininkas.
Pakeitimai - logiški

Tomas TUKAČIAUSKAS, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius

Tie Statybos įstatymo pakeitimai yra logiški ir teisingi. Jei buvo teisinis pagrindas statyti, tačiau žmogus neatliko tam tikrų procedūrų, negavo parašų, padarė ne dėl savo kaltės vieną klaidą, kažko nesuderino, griauti nelegalius statinius nėra labai protinga.

Tačiau mūsų parke esančių statybų atveju baimės nematau, nes daugeliu atvejų tokių statinių pagal teritorijų planavimo dokumentus net negalėjo būti. O dėl Preilos botelio tai pasakysiu tiek - teisės aktus privalo vykdyti visi. Tik botelių atveju viskas sudėtinga, nes bylą paprašyta atnaujinti. O Nidoje Arvydo Lapinsko be jokių dokumentų pasistatytų statinių nugriovimas tikrai vyks, tik dabar, panaikinus Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, teismuose dėl griovimo atstovauja kita institucija.

Bet kokiu atveju, saugomose teritorijose situacija dėl leidimų ir reikalavimų statyboms išlieka tokia pati griežta, kaip ir iki pataisų priėmimo.

Denisas NIKITENKA

Informacijos šaltinis: http://vakaruekspresas.lt

Per krizę darbo netekę ir dėl to svetur jį susiradę statybininkai paliko tuščią erdvę šioje rinkoje, tad čia likę jų kolegos vėl kelia darbo užmokesčio įkainius, rašo "Lietuvos žinios".


Pirmadienį Lietuvos darbo biržos skelbimų, siūlančių darbą statybinių profesijų atstovams, buvo per 600. Tiesa, jau kitą dieną jų poreikis sumažėjo perpus.

Labiausiai trūksta betonuotojų, izoliuotojų, apdailininkų, plataus profilio statybininkų ir tinkuotojų. Taip pat siūlomas darbas dažytojams, santechnikams, vamzdžių klojėjams ir kitiems. Įmonės ieško po kelis tos pačios kvalifikacijos darbuotojus, yra ir tokių, kurios iš karto priimtų net 20-30 betonuotojų ar tinkuotojų.

Kaip teigė Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Adakras Šeštakauskas, atsiradusi statybininkų paklausa tėra atsitiktinė. Esą daugiau darbo turi tik atskiros įmonės - šio sektoriaus pirmojo metų ketvirčio rezultatai itin prasti. Kai kurios statybų bendrovės negali rasti profesionalių betonuotojų, nes jie, pernai netekę darbo, išsilakstė po pasaulį.

Statybų sezono įkarštyje didėja statybos darbų įkainiai. Prie to prisidėjo ir emigracija.

Informacijos šaltinis: http://vz.lt

Praėjusiais metais būriais darbuotojus atleidusios statybų bendrovės dabar bando dalį jų susigrąžinti. Bet tai padaryti nėra taip paprasta. Įsibėgėjus didelių objektų statybai didžiuosiuose šalies miestuose pritrūko betonuotojų, mūrininkų, rašo "Lietuvos rytas".

„Paklausiausia specialybė šiandien – betonuotojo”, – teigė vienos didžiausių Lietuvoje statybos kompanijų „Vėtrūna” generalinis direktorius Juozas Valužis.

„Vėtrūna” bando skubiai susirasti betonuotojų. Bet darbuotojų paieškos agentūros mažai ką gali pasiūlyti – daug statybininkų pernai išvažiavo uždarbiauti į užsienį, o likusių kvalifikacija kelia abejonių.

Šiai bendrovei naujų darbuotojų prireikė statant sporto arenas Kaune bei Klaipėdoje. Darbininkų ieškoma ir projektui Visagine. „Vėtrūna” darbuotojų skaičių nuo balandžio padidino beveik 30% – iki 903.

Rugpjūtį bendrovė į darbą ketina priimti dar apie 150 žmonių. Didesnėmis pajėgomis tikimasi pasivyti darbų grafikus, nuo kurių dabar atsiliekama.

Informacijos šaltinis: http://vz.lt

KPD, pradėjęs visų apleistų istorinių pastatų patikrinimą, teigia, kad neprižiūrimus dvarus bus siekiama atimti iš juos neprižiūrinčių šeimininkų.

Paveldosaugininkai sako, kad dėl griūnančių dvarų valstybė patiria milijonus litų nuostolių.

Skaudi čekų istorija, kai juos besislepiančius nuo lietaus užgriuvo pastatas, bet kada gali pasikartoti ir Širvintų rajone esančiame Bartkuškio dvare. Pro atviras rūmų duris ir langų angas bet kas gali užeiti į pastatą, kuriame griūva perdengimai.

Lietuvos didikų Mikalojaus Radvilos, Pliaterių valdytame dvare veikė plytinė, degtinės varykla, gamintas vynas. Sovietmečiu dvaro rūmai buvo restauruoti ir čia veikė technikumas, įkurdintos kolūkio kontoros.

Dabartinė dvaro savininkė Giedra Petraitis, buvusio kandidato į prezidentus Juozo Petraičio sutuoktinė, pasak paveldosaugininkų, ne kartą įspėta dėl neprižiūrimos nuosavybės.

Kultūros paveldo departamentas gegužę pradėjo visų apleistų istorinių pastatų patikrinimą.

Daugelis jų, pasak paveldosaugininkų, neprižiūrimi: tyčia, laukiama, kol jie sugrius, kad nereikėtų restauruoti.

„Mes reikalaujam, kad tie pastatai būtų konservuoti, kad būtų užsandarintos angos, uždengti stogai – jeigu nėra galimybės normalia danga, tai bent jau plėvelėmis, tam priemonės yra. Žodžiu, kad pastatai būtų apsaugoti nuo atmosferinių poveikių, nuo galimybės į juos pakliūti ir vandalams taip pat“, – komentavo Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Jei savininkai piktybiškai ir toliau netvarkys jiems priklausančių dvarų, paveldosaugininkai pasirengę pasinaudoti įstatymu numatyta galimybe priverstinai išpirkti statinius valstybės naudai.

Vienas pirmųjų tokių dvarų – Kalnaberžės sodyba Kėdainių rajone. Neogotikinio stiliaus rūmuose vaikystę praleido Rusijos imperijos reformatorius Piotras Stolypinas, tarpukariu dvaras priklausė rašytojui Kaziui Binkiui. Suskaičiuota, kad valstybė patyrė 400 tūkst. litų nuostolį nykstant istoriniams pastatams.

„Tačiau valdytojas, šiuo atveju bendrovė „Lukta“, neįvykdė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio reikalavimų pašalinti pažeidimus. Dėl to pradėta perėmimo valstybės žinion procedūra“, – sakė Asta Naureckaitė, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė.

Lietuvos dvarų ir pilių savininkai turi savo asociaciją, tačiau joje – tik apie keturiasdešimties istorinių sodybų šeimininkai. Pasak asociacijos vadovės, neprižiūrimų dvarų savininkai į asociaciją nesikreipia. Dažniausiai tai žmonės, nusipirkę pastatus kaip nekilnojamojo turto investiciją.

Lietuvoje yra apie 600 dvarų. Pasak paveldosaugininkų, sparčiai nyksta apie dešimtadalis jų. Kai kurie – valstybinės, istorinės reikšmės ar yra retas architektūros pavyzdys.

Informacijos šaltinis: http://lrt.lt

Lietuvos ir Lenkijos susisiekimo infrastruktūros įmones jungianti "Tiltra Group" liepos 16 dieną įsigijo 28,9 proc. Lenkijos kelių ir tiltų statybos įmonių grupės "Poldim" akcijų ir tapo vienintele Lenkijos bendrovės akcininke.

Nuo 2009 m. gruodžio "Tiltra Group" priklausė 71,1 proc. "Poldim" akcijų.

"Kontrolinio "Poldim" akcijų paketo įsigijimas 2009 m. pabaigoje buvo strategiškai svarbus žingsnis, suteikęs galimybę išplėsti "Tiltra Group" veiklos geografiją Lenkijoje, todėl ieškojome galimybių nupirkti ir likusias šios įmonių grupės akcijas", – sakė Romas Matiukas, Tiltra Group plėtros vadovas.

"Poldim" įmonių grupę sudaro šešios kelių ir tiltų statybos įmonės. "Poldim" grupė 2008-2009 finansiniais metais, kurie baigėsi 2009-ųjų kovo 31 dieną, uždirbo 14,360 mln. zlotų (apie 12,4 mln. litų) grynojo pelno, apskaičiuoto pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, bei gavo 548,89 mln. zlotų (apie 475,66 mln. litų) pajamų.

Apie "Tiltra Group"

"Tiltra Group" (www.tiltra.lt) yra didžiausia susisiekimo infrastruktūros įmonių grupė Lietuvoje, aktyviai plečianti savo veiklą Lenkijos rinkoje. Įmonių grupės pajamos 2009 metais viršijo 1 mlrd. litų, iš kurių 70 proc. buvo gauta Lenkijoje. "Tiltra Group" bendrovės specializuojasi kelių, tiltų, tunelių, oro uostų, vandens uostų statyboje bei inžinierinių tinklų tiesime. Grupės įmonėse dirba daugiau kaip 2500 darbuotojų.

Informacijos šaltinis: http://infostatybos informacija

Naujasis Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros vadovas Arūnas Aliulis sako, kad daugiabučių namų renovacija jau kitąmet turėtų įsibėgėti. Anot jo, realu tikėtis, kad bus renovuota apie du šimtus namų.

Kaip praneša Lietuvos radijas, Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas tokias prognozes vadina drąsiomis, tačiau taip pat teigia, kad pagrindas joms yra.

Pasak naujojo už daugiabučių atnaujinimą atsakingos agentūros vadovo Arūno Aliulio, namų renovacija ir negalėjo prasidėti staiga. Esą šiems procesams reikia laiko.

Anot A. Aliulio, renovaciją stabdo ne tiek ekonominiai, kiek psichologiniai dalykai – žmonės yra konservatyvūs, nesiryžta imti paskolų. Jo teigimu, naujoji būsto renovacijos programa gera, o modernizuoti namus apsimoka, nes po to butų kaina išauga 30 procentų. Be to, gerėja kasdienis gyvenimas.

Tikimasi, kad renovaciją paspartins naujoji visuomenės informavimo programa, prasidėsianti rudenį, ir artimiausiu metu žadamos baigti derybos su bankais dėl paskolų gyventojams.

Anot Aplinkos ministro G. Kazlausko, renovacijai pakenkė ir per dideli lūkesčiai šią programą pavadinus ekonomikos skatinimo priemone.

Ministro teigimu, renovuoti namus bus lengviau nei anksčiau, nes valstybė kompensuoja visas išlaidas socialiai remtiniems žmonėms.

Primename, kad šių metų gegužę G. Kazlauskas, pasirašęs pirmąją sutartį, pagal kurią gyventojams numatyta skolinti pinigų būstui renovuoti pagal naująjį daugiabučių atnaujinimo modelį, tikėjosi, kad šįmet bus renovuotas bent vienas daugiabutis.

Informacijos šaltinis: http://vtv.lt

Nekilnojamojo turto ekspertai mažina metines būstų kainų kritimo prognozes ir teigia, kad trečiąjį ketvirtį butų ir namų vertės labai nesikeis. Dauguma „Verslo žinių“ apklaustų NT agentūrų ir bankų specialistų mano, kad įsigiję būstą dabar, labai neprašaus. Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šiemet būstai dar gali pigti 10%.

Manančių, kad būstų kainos nebekris, daugėjaManančių, kad būstų kainos nebekris, daugėjaPrieš tris mėnesius (2010 04 13) pesimistiškiausiai nusiteikę specialistai prognozavo, kad metinis būstų kainų nuosmukis per visus 2010 m. gali siekti iki 20%. Dabar apklaustieji mažina kritimo prognozes – blogiausias jų pateikiamas scenarijus: būstų kainos per šiuos metus nuvažiuos žemyn iki 15%. Tiesa, tokią galimybę įžvelgia du iš 8 apklaustųjų NT agentūrų ir bankų.

„Trečiąjį šių metų ketvirtį palyginus su antruoju kainų augimo galime tikėtis Vilniuje, tačiau likusioje šalies dalyje būstų kainos gali ir vėl smuktelti. Vidutiniškai per 2010-uosius metus būsto kainos gali sumažėti 10–15%“, – teigia Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.

Kitų keturių respondentų nuomone, kainos šiemet gali sumenkti 4–10%, likusieji prognozuoja, kad metų pabaigoje fiksuosime tokias pačias kainas, kokios buvo metų pradžioje.

Pagal UAB „Ober-Haus“ sudaromą būstų kainų indeksą, penkiuose šalies didmiesčiuose preliminariais vertinimais būstų kainos per pirmąjį pusmetį nuvažiavo žemyn 3,7%.

„Manome, kad per antrąjį pusmetį kainos liks panašios arba net šiek tiek išaugs. Todėl galutinis šių metų rezultatas, matyt, bus tarp 0 ir -4%“, – spėja Saulius Vagonis, UAB „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.

Mindaugas Kazlauskas, UAB „RE/MAX Capital“ partneris, mano, kad kainos šiemet stabilizuosis: „Kalbėti apie būstų brangimą galima tik tuomet, kai turime patikimus skaičius, kurie rodytų kainų augimo perspektyvą.“

Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo apžvalgoje (“Verslo žinios“, 2010 06 29) teigiama, jog labiausiai tikėtina, kad nekilnojamojo turto kainos 2010 m. sumažės dar 10%, o vėlesniais metais, stabilizuojantis šalies ekonomikai, jos kils panašia apimtimi kaip ir nominalusis šalies BVP. Susiklosčius nepalankiai makroekonominei aplinkai, nekilnojamojo turto rinkos sąstingis, anot LB, truktų ilgiau ir kainos kristų žemiau ilgalaikio augimo trendo. 2010 m. pabaigoje būstų kainos nukristų į 2004 m. pradžios lygį, kuris buvo prieš pradedant formuotis nekilnojamojo turto kainų burbului. Tokiu atveju nuo 2010 m. pirmojo ketvirčio iki 2010 m. pabaigos NT kainos nukristų 30%, o nuo 2011 m. būtų stebimas nuosaikus nekilnojamojo turto kainų kilimas. Tačiau LB pažymi, jog signalų, kad galime sulaukti pesimistinio scenarijaus, kol kas nėra.

Jei reikia, tai pirkti

Dauguma apklaustųjų respondentų pabrėžia, kad šiuo metu palankus metas dairytis ir įsigyti būstą. Ypač jei jis neskirtas perparduoti, o bus naudojamas savo reikmėms. Dėl įsigijimų investiciniais tikslais specialistai kiek dvejoja. Šiuo atveju daug kas priklausys nuo valstybės mokesčių politikos – pavyzdžiui, planuojamo NT mokesčio.

„Jei būstą ruošiamasi pirkti savo poreikiams, bet kuris rinkos ciklo metas yra tam tinkamas. Dabartinis metas palankus pirkti, kadangi Lietuvoje būstų kainos nuo piko laikų sumažėjo daugiau nei 40%, o rinka šiuo metu atrodo gana saugi: akivaizdžių ženklų, kad kainos vėl pradės kristi, kaip buvo 2008–2009 m., nematyti“, – dėsto p. Vagonis.

Minčiai, kad savo poreikiams būstą pirkti palanku bet kada, pritaria ir p. Klyvienė. Sprendimas dėl būsto įsigijimo dažnai glaudžiai susijęs su kreditavimo politika.

„Viena vertus, kreditavimas pamažu lyg ir atsigauna, tačiau kita vertus, įvairios pastarojo laikotarpio teisinės iniciatyvos Seime (pvz., Fizinių asmenų bankroto įstatymas) gali atbaidyti bankus nuo noro skolinti. Manau, jog tokio pobūdžio iniciatyvos NT rinkai turėtų daug didesnį neigiamą poveikį nei, tarkim, NT mokesčio įvedimas. Nepaisant ekonomikos atsigavimo tendencijų, bankų skolinimo politika, ypač fizinių asmenų atžvilgiu, vėl gali būti griežtinama, todėl dabar pakankamai palankus metas įsigyti būstą“, – mano ekspertė.

Gediminas Jankauskas, UAB „DnB NORD būstas“ direktorius, sako, kad veikiausiai jau atėjo laikas, kai į naujo būsto įsigijimą galima žiūrėti kaip į ilgalaikę investiciją.

„Žinoma, prieš perkant reikėtų įvertinti pajamų stabilumą, turėti sukaupus tam tikrą pinigų dalį pradiniam įnašui ir „juodai dienai“, – perspėja jis.

Ponas Kazlauskas svarsto, kad Lietuvos NT rinka per daug dinamiška ir nenuspėjama, kad būtų galima užtikrintai teigti, jog dabar perkantys būstą uždirbs iš jo ateityje.

Pokyčių nebus

Dauguma „Verslo žinių“ apklaustų specialistų mano, kad per trečiąjį ketvirtį būstų kainos nesikeis arba labai nedidele amplitude svyruos į vieną ar kitą pusę.

„Trečiasis ketvirtis yra atostogų metas, NT rinka apsnūsta, tad kainų permainų vargu ar galima tikėtis. Veikiausiai kainos išliks tokios pačios kaip ir antrąjį ketvirtį“, – tvirtina Audrius Šešplaukis, UAB „Inreal“ Tarpininkavimo departamento vadovas.

Ponas Jankauskas taip pat tikina, kad vidutinės būstų kainos išliks stabilios. Tiesa, įvairiuose segmentuose kainos gali judėti priešingomis kryptimis – nauja statyba gal truputį brangs, sena – toliau pigs.

„Dėl nepakankamos perkamosios galios ir labai nedidelio galinčių pirkti skaičiaus vis dar turėtų kristi prestižinio segmento (daugiau kaip 700.000 Lt.) butų bei namų kainos. Priklausomai nuo to, kuriame segmente vyks daugiau sandorių, bendras rinkos kainų vidurkis gali svyruoti -2% +2% ribose“, – dėsto p. Jankauskas.

Ponas Vagonis spėja, kad norėdami išjudinti pardavimus kai kurie turto savininkai gali per vasarą dar kiek sumažinti kainas, tačiau dauguma laukia didesnio aktyvumo rudenį.

„Rugsėjis pasižymi didesniu aktyvumu ir tikėtina, kad didėjant susidomėjimui turtu, vasaros nuolaidos bus panaikintos ir kainų kartelė bus kiek kilstelėta į viršų“, – prognozuoja jis.

Informacijos šaltinis: http://vz.lt

Bendrovė „Vilbra“ Vilniuje, Naujamiestyje, baigia senosios kepyklos griovimo darbus ir pradeda statyti naują gyvenamosios ir komercinės paskirties kompleksą.

Jis įsikurs S. Konarskio g. esančiame 44 arų sklype, kuriame anksčiau veikė „Vilniaus duonos“ kepykla.

Kol kas daugiau informacijos „Vilbra“ apie šį projektą neatskleidžia, darbai sklype, esančiame visai šalia „Forum Cinemas Vingis“ kino teatro, šiuo metu jau vyksta.

Buvusi „Vilniaus duonos“ kepykla dar 2008 m. rudenį užleido patalpas naujam savininkui – bendrovei „Vilbra“. Jos atstovai tuomet teigė, kad apie naujas statybas kalbėti dar anksti, tačiau nurodė, kad sklype gali iškilti daugiabučiai.

Senieji „Vilniaus duonos“ kepyklos pastatai išsidėstę abipus Savanorių prospekto. Likusieji pastatai kitoje Savanorių prospekto pusėje vis dar stovi – ten šiuo metu įsikūrusi automobilių nuomos bendrovė.

"Vilbra" verslo centrą taip pat turi Švitrigailos g.

Informacijos šaltinis: http://vz.lt

Savavališkai pastatytų statinių, kurie teismų sprendimu turi būti nugriauti, savininkai netruks įsidėmėti UAB „Tramera“ pavadinimą.

Savavaliams statytojams skirta baudų už 0,39 mln. Lt

Ši Klaipėdos bendrovė laimėjo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos skelbtą rangovo, griausiančio savavališkas statybas, konkursą, pranešė inspekcija.

„Skelbti atskirus konkursus kiekvienam savavališkai pastatytam statiniui griauti nėra tikslinga. Būtų sugaišta daug laiko ir darbai ne taip greitai pajudėtų“, - vieno rangovo pasirinkimo pliusus vardijo Laura Nalivaikienė, inspekcijos viršininkė.

Pasak inspekcijos, su „Tramera“ pasirašyta vienerių metų generalinė sutartis. Konkretiems objektams griauti bus sudaromos atskiros sąmatos ir pasirašomos papildomos sutartys.

Darius Babickas, inspekcijos atstovas ryšiams su visuomene, VZ.LT teigė, kad negalima įvardyti sumos, kiek vidutiniškai kainuoja nugriauti nelegalų statinį, kaina priklauso nuo darbo apimčių.

Inspekcijos atstovas sakė dabar negalintis viešinti, kokios vertės sutartis pasirašyta su „Tramera“. Anot p. Babicko, buvo paskaičiuoti galimi darbų įkainiai, nuolaidos, ir „Tramera“ pasiūlė mažiausią kainą.

„Tramerai“ už darbą, pasak p. Babicko, mokės inspekcija, o vėliau išlaidos už neteisėtų statinių nugriovimą bus išieškomos iš pažeidėjo.

Anksčiau už nelegalių statinių nugriovimą buvo atsakingi prie jau panaikintų apskričių viršininkų administracijų veikę Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentai.

Pono Babicko teigimu, 2010 m. pirmąjį ketvirtį išaiškintos 79 nelegalios statybos atvejai, 60 kartų statinius liepta pašalinti, 8 kartus kreiptąsi į teismą, 3 pastatai buvo nugriauti.

Inspekcijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 38 savavališkai pastatyti pastatai, kurių savininkai nėra įvykdę teismo sprendimų juos nugriauti. Daugiausia tokių yra Vilniaus apskrityje - 15.

Informacijos šaltinis: http://vz.lt

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos atstovai tikina, kad butų nuoma vis dar merdi, nors būsimi studentai jau zuja po didžiuosius miestus. Ryškaus nuomos rinkos pagyvėjimo tikimasi antrąją rugpjūčio pusę, kai į miestus sugrįš visi studentai, rašo "Lietuvos žinios".

Nuomotojai, nujausdami artėjantį nuomos rinkos pakilimą, jau nerimauja. Pastaruoju metu itin padaugėjo skelbimų, kuriuose siūloma išnuomoti gyvenamuosius būstus, tačiau norinčiųjų juos išsinuomoti atsiranda vos vienas kitas.

UAB "Digital LT" direktoriaus pavaduotoja Viktorija Steponavičiūtė tvirtina, kad šiemet kainos beveik nekito, tačiau lyginant su 2009-ųjų birželio ir liepos mėnesiais, jos ir Vilniuje, ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose nukritusios apie 10-15 procentų.

"Per pirmąjį šių metų pusmetį pasiūlos skelbimų skaičius yra išaugęs 10-15 procentų. Matyti, jog vasarą ypač suaktyvėja noras išnuomoti būstą. Agentūrų atstovai pasakoja, kad nuomininkai yra išlepę, mat turi iš ko rinktis. Ir renkasi išskirtinius pasiūlymus - butus, kuriuose atliktas gražus remontas, ar panašius", - dėstė ji.

Informacijos šaltinis: http://vz.lt

Palangos nekilnojamojo turto agentūras užplūdo iš bankų indėlius atsiėmę pirkėjai, pasiryžę įsigyti būstą be jokios paskolos. Tiesa, už jų turimus pinigus pardavėjai kurorte nedaug ką gali pasiūlyti, rašo "Lietuvos rytas".

Pardavėjai Palangoje dabar sulaukia tokių klientų, kurie už būstą siūlo sumokėti visą sumą iš karto. Seniai nekilnojamojo turto rinkoje dirbančių verslininkų teigimu, tokia pati situacija buvo prieš 10 metų, po Rusijos krizės.

Vos 1,5% - 2% siekiančiomis indėlių palūkanomis nusivylę taupytojai dairosi į nekilnojamojo turto rinką.

Per pusmetį Palangoje iš viso parduoti 87 butai. Pernai per tą patį laikotarpį – 65. Vis dėlto didesnei daliai besidominčiųjų pardavėjai neturi ko pasiūlyti. Buto prie jūros pageidaujantys pirkėjai turi vos 90, 120 ar 150 tūkstančių litų.

Informacijos šaltinis: http://vz.lt

Finansinių sunkumų turinti UAB "Ranga IV" vėl pakeitė vadovą. Keturis mėnesius įmonei vadovavęs Aidas Šuopys generalinio direktoriaus postą perleido jau anksčiau šias pareigas ėjusiam Rimvydui Gužauskui.

Registrų centro duomenimis, naujas "Ranga IV" vadovas paskirtas liepos 8 d.

Ponas Šuopys į bendrovės vadovo postą buvo išrinktas kovo 9 d., iki tol jis dirbo įmonės atstovu Latvijoje.

"Ranga IV" tinklapyje skelbiama, jog p. Gužauskas anksčiau ėjo "Ranga IV" aprūpinimo direktoriaus pareigas.

Informacijos šaltinis: http://vz.lt

Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta š.m. birželio 4 - 15 dienomis, apklausta 1024 15 – 74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų.

Apklausos metu Lietuvos gyventojų buvo klausiama, ar jie ketina, ar neketina per ateinančius 12 mėnesių įsigyti nekilnojamo turto.

Dauguma (93 proc.) Lietuvos gyventojų per ateinančius 12 mėnesių neketina įsigyti nekilnojamo turto, 4 proc. teigia ketinantys įsigyti nekilnojamo turto. Iš pastarųjų šiek tiek daugiau nei trečdalis respondentų ketina pirkti butą (paminėjo 34% respondentų, ketinančių įsigyti nekilnojamojo turto), šiek tiek mažiau nei trečdalis ketina įsigyti gyvenamąjį namą (29% ketinančių įsigyti nekilnojamą turtą), beveik penktadalis (19%) – sklypą. Kiek rečiau ketinama įsigyti sodą ar sodybą (atitinkamai 9% ir 7%).

Tyrimas atskleidė, kad beveik trečdalis (32 proc.) ketinančių įsigyti nekilnojamą turtą, tam planuoja imti paskolą. Daugiau nei pusė (54 proc.) neketina imti paskolos, 14 proc. yra neapsisprendę dėl paskolos ėmimo.

"Šio tyrimo duomenys atskleidžia, kad nekilnojamo turto rinka atsigauna gana sunkiai. Pastebime, kad žmonės artimiausiu metu ne tik neketina pirkti nekilnojamą turtą, bet ir tie, kurie ketina tai daryti, planuoja į jį investuoti ženkliai mažesnę sumą nei prieš keletą metų. 42 proc. ketinančių įsigyti nekilnojamą turtą tam skirtų iki 50 000 Lt", – apklausos duomenis komentuoja RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Tarp ketinančių per artimiausius 12 mėnesių įsigyti nekilnojamą turtą, daugiausiai yra 25-34 metų amžiaus Lietuvos gyventojai, asmenys turintys aukščiausias pajamas (virš 1100 Lt vienam šeimos nariui) bei žmonės su aukštuoju išsilavinimu.

"RAIT" – Lietuvos rinkos tyrimų specialistai, kartu su kitomis tyrimų kompanijomis 2005 m. įkūrę Vidurio ir Rytų Europos rinkos tyrimų kompanijų grupę "Factum Group". Tris Baltijos šalis, Čekiją, Lenkiją, Vokietiją, Ukrainą ir Baltarusiją aprėpiantis tinklas siūlo platų tyrimų spektrą bei patentuotas kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodikas. Plačiau apie "RAIT" tyrimų paketą www.rait.lt. RAIT yra Pasaulinės slapto pirkimo asociacijos narė. Įmonės valdybos pirmininkė, Inga Nausėdienė, yra tarptautinės organizacijos ICC/E.S.O.M.A.R. narė, todėl visi rinkos tyrimai atliekami pagal ICC/E.S.O.M.A.R. Tarptautinio rinkos ir socialinių tyrimų praktikos kodekso reikalavimus.

Informacijos šaltinis: http://infostatybos informacija

Portale samata.lt pristatyta pirmoji Lietuvoje būsto remonto ir statybos darbų skaičiuoklė. Portalo lankytojai nuo šiol galės greitai ir nemokamai pasiskaičiuoti planuojamų statybos darbų kainą.

Projekto autorius Sigitas Majauskas siūlo visiems pasinaudoti šia naująja nemokama galimybe. "Skaičiuoklę jau išbandė ne tik lankytojai, bet ja pasinaudojo ir statybų sąmatininkai bei draudimo bendrovių atstovai. Įvertinę jos patogumą, neturintieji brangios programinės įrangos sąmatoms skaičiuoti, nutarė naudotis nemokama paslauga ir taupyti savo laiką", - teigė autorius.

Samata.lt tinklalapio skaičiuoklė remiasi vidutinėmis medžiagų ir darbų kainomis rinkoje. Kai kur pateikiamos ir atskirų įmonių kainos. Taip pat sistemos klientai skaičiuodami gali įvesti savo kainas. Tokiu būdu galima gauti preliminarią rinkos vertės arba tikslią darbų sąmatą.

Visos kainos nustatomos periodiškai atliekant rinkos tyrimus: apklausiant gamintojus bei tiekėjus ir išvedant vidutinę kiekvienos paslaugos kainą. "Mes greitai reaguojame į pokyčius rinkoje, - teigia projekto vadovas Sigitas Majauskas, - todėl vartotojai gali būti tikri, jog gaus realias, rinką atspindinčias kainas".

"Taip pat medžiagų sąnaudos skaičiuojamos remiantis rangovų duomenimis, nes gamintojo pateikiama informacija dažniausiai neatitinka realaus faktinio medžiagų sunaudojimo", - priduria samata.lt vadovas.

Projekto autoriai tikina, kad skaičiuoklė bus naudinga besiruošiantiems užsakyti statybos darbus bei jau įvykdžiusiems permainas savo būste. Taip jie galės palyginti įmonių ar darbininkų pasiūlymus su rinkos kainomis.

Sąmatų skaičiuoklės tinklalapis pasiekiamas keliomis kalbomis. Kiekviena kalba skaičiuoklėje pateikiamos ir atitinkamos šalies valiutos kainos. Tokiu būdu statybų vykdytojai iš Lietuvos gali tiesiogiai teikti pasiūlymus užsienio klientams ir partneriams. Šiuo metu skaičiuoklė orientuota į patraukliausias Lietuvos statybų ir remonto vykdytojams šalis: Didžiąją Britaniją, Airiją, Norvegiją ir Rusiją.

Samata.lt yra pirmasis ir vienintelis projektas Lietuvoje, padedantis greitai ir nemokamai patiems paskaičiuoti statinio remonto ar statybos kainą. Netrukus projekto rengėjai žada pateikti ir transporto priemonių remonto bei renginių ir poilsio organizavimo skaičiuokles.

Informacijos šaltinis: http://infostatybos informacija

Pastaruoju metu Estijos nekilnojamojo turto rinka gyvena optimizmo nuotaikomis. Investuotojų Estijoje, ypač iš Skandinavijos šalių, gerokai padaugėjo. Tai tvirtinama "Re&Solution group“ Baltijos šalių NT rinkos apžvalgoje. Daugiau:

Informacijos šaltinis: http://vz.lt/newsletter/straipsnis/2010/07/13/Estu...

Liepos 13 d., Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė sutartį su UAB "Merko statyba" dėl naujos mokyklos statybos Balsių bendruomenėje. Šioje teritorijoje viešosios ir privačios partnerystės (PPP) projekto pagrindu jau kitų metų rudenį iškils pirmuosius auklėtinius priimsianti nauja Balsių mokykla.

Reklama
Dabar Balsių bendruomenės gyvenamojoje teritorijoje stovi 1930-aisiais statyta medinė mokykla, kurioje nėra vandentiekio, centrinio šildymo, vidinio tualeto, sporto salės ir valgyklos. Per tūkstantį mokyklinio amžiaus vaikų yra priversti lankyti šią mokyklą arba važiuoti į kitas, mažiausiai 15 kilometrų atstumu nutolusias miesto mokyklas.

Konkursą laimėjusiai UAB "Merko statyba" už mokyklos pastatymą ir priežiūrą Vilniaus miesto savivaldybė 25 metus įsipareigojo mokėti 6,61 mln. litų plius PVM metinį mokestį. Į šią kainą yra įtraukta absoliučiai viskas: ne tik modernios mokyklos statybos, bet ir pastato eksploatacija, inventoriaus įsigijimas ir priežiūra, komunaliniai mokesčiai, draudimas, visiška atsakomybė už pastato ilgaamžiškumą.

Pasirinktas viešosios ir privačios partnerystės (PPP) projekto vykdymo būdas visame pasaulyje yra plačiai paplitęs, puikiai veikiantis ir pripažintas. Lietuvoje iki šiol į tai buvo žiūrima gan atsargiai, tačiau LR Ūkio ministerija šį Balsių mokyklos statybos projektą yra įtraukusi į pilotinių PPP projektų sąrašą, ir, sėkmingai įgyvendinus, jis gali tapti pavyzdiniu švietimo PPP projektu Lietuvoje.

Patirtį, reikalingą Balsių švietimo įstaigos statymui, Merko koncernas susikrovė vykdydamas mokyklų statybos projektus PPP pagrindu Estijoje.

Balsių bendruomenės pirmininkas Rimantas Micka taip pat džiaugiasi, kad nuo 2002 m. pradėtas svarstyti Balsių bendruomenės mokyklos stabybos projektas pagaliau bus realiai įgyvendintas.

Informacijos šaltinis: http://infostatybos informacija

Iki šiol nekilnojamąjį turtą (NT) perėmusių bankų ir išperkamosios nuomos bendrovių bandymai parduoti jį aukcionuose nesulaukė pirkėjų antplūdžio. Tačiau bankai kainų nemažina ir šį turtą parduoda savo įmonėms, rašo diena.lt. Daugiau:

Informacijos šaltinis: http://vz.lt/newsletter/straipsnis/2010/07/10/Peri...